Žaidimo terapijos ištakos
Žaidimo terapija yra pagrindinis psichologo darbo metodas konsultuojant 3 – 11 metų amžiaus vaikus. Kaip šis metodas buvo atrastas? Žaidimo terapijos pradininkais laikomi S. Freud, jo dukra A. Freud bei M. Klein, kurie pirmieji pastebėjo, kad žaisdami vaikai atskleidžia vidinį savo pasaulį bei bando susidoroti su emociniais sunkumais. S. Freud savo knygoje „Anapus malonumo principo“ aprašo gerai besivystančio pusantrų metų vaiko žaidimą su rite, prie kurios buvo pririšta virvė. Laikydamas už virvelės berniukas ją mesdavo per uždengtos lovytės kraštą ir pasakydavo „o-o-o-o“, o paskui ritę ištraukdavo ir apsidžiaugęs sakydavo „štai“. Šį žaidimą S. Freud aiškina, kaip berniuko bandymą susidoroti su sunkiais jausmais, kylančiais jį laikinai palikus motinai. Žaisdamas berniukas nuo pasyvios pozicijos pereina prie aktyvios – tampa savotišku mamos išėjimo vadovu. Ritės metimas taip pat jam leidžia konstruktyviu būdu išreikšti pyktį mamai, kuris be abejonės berniuką labai gąsdina. Pats S. su vaikais nedirbo. Tiesa, yra aprašytas jo darbas su mažuoju Hansu – 5 metų amžiaus berniuku, kuris kentė nuo arklių baimės. Šį berniuką jis analizavo ne tiesiogiai, o per jo tėvą. Daug prie vaikų terapijos išsivystymo prisidėjo A.Freud, kuri buvo atsargi dirbdama su vaikais, labai gerbė jų psichines gynybas, pati būdama pedagogė daug dėmesio skyrė tėvų, auklėtojų, pedagogų švietimui, teigė, kad vaikus dėl jų su amžiumi susijusių kognityvinių ypatumų prasminga analizuoti tik nuo 7 metų, žaidimą ši autorė naudojo labiau kaip būdą kontaktui su vaiku užmegzti. M. Klein laikėsi kitos nuomonės. Dirbdama su vaikais ji pastebėjo, kad pasitelkus žaidimą vaikus galima analizuoti panašiu būdu kaip ir suaugusiuosius. Stebint, kokiai žaidimo veiklai vaikas skiria pagrindinį dėmesį bei atskleidžiant žaidime užkoduotą prasmę yra galima stebėti perkėlimą bei pasąmonines fantazijas, kurios yra susijusios su vaiko sunkumais. M. Klein požiūrs labiau atitinka šiuolaikinės vaikų psichoanalizės, psichoanalitinės terapijos principus, tačiau A. Freud indėlis įtraukiant į terapiją artimą vaiko aplinką (šeimą, ugdymo įstaigą) taip pat yra labai svarbus
Žaidimo terapija šiandien
Kaip vyksta žaidimo terapija?
Žaidimo terapijai yra labai svarbi aplinka. Paprastai darbas vyksta specialiai paruoštame žaidimo kambaryje ar psichologo kabinete, kuriame yra įvairių žaislų, piešimo priemonių, gali būti smėlio dėžė. Psichologas sukuria saugią atmosferą – priimą vaiką tokį, koks jis yra, nekritikuoja, o nuoširdžiai domisi bei džiaugiasi kartu su juo atliekama veikla. Šios terapinės sąlygos yra reikalingos, kad vaikais galėtų atsiskleisti. Žaidimo metu paprastai yra sekama paskui vaiką, stebima ir kai kurias momentais įvardijama ar pasitikslinama, kas vyksta, kaip vaikas jaučiasi, kokios yra galimos to priežastys. Psichologo kartu su vaiku atrastus ir jam parodytus paslėptus jo jausmus vaikas gali išjausti ir integruoti į savo vidinį pasaulį. Tokiu būdu jie yra perdirbami ir vaikui nebekelia skausmo. Kai vaiką kamuoja rimtos problemos, pavyzdžiui, psichikos sutrikimai, tada jam rekomenduoja psichoterapinė pagalba, kuri trunka ilgesnį laiką. Šiuo atveju specialistas ne tik atskleidžia vaikui paslėptus jo jausmus, tačiau tampa jam lyg antra mama, kaip ir ji, jis juo rūpinasi, džiaugiasi buvimu kartu ir pažanga jo aplinkoje, atlaiko vaiko sunkius jausmus (liūdesį, pyktį) empatiškai į juos reaguodamas. Pagrindinė žinia, kurią siunčia psichologas bei siekia, kad vaikas įsisąmonintų yra ta, kad vaiko tikrieji jausmai yra normalus, tinkamas dalykas ir jis turi teisę juos jausti. Psichoanalitiškai orientuota žaidimo terapija taip pat leidžia vaikui pagal jo amžiaus galimybes pamatyti savo indėlį į problemą, pavyzdžiui, jo paties netinkamą elgesį vienokiose ar kitokiose situacijose bei tokiu būdu suteikia galimybę jį keisti.
Kada kreiptis?
Pagrindinis žaidimo terapijos tikslas yra sumažinti arba panaikinti vaiko vidinį skausmą – nerimą, sielvartą, psichosomatinius simptomus (pilvo, galvos skausmus, pykinimą ir kt.). Šis metodas taip pat gali padėti įveikti traumą, prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių (pvz., tėvų skyrybų), įveikti fobijas, padėti išmokti tinkamais būdais tvarkytis su pykčiu ir agresija, padėti prisitaikyti prie specialiųjų ugdymosi poreikių, rimtų sveikatos problemų. Psichoanalitinė žaidimo terapija suteikia galimybę labiau integruoti vaiko asmenybės dalis, padeda susidoroti su raidos įšūkiais (pavyzdžiui, atsiskirti nuo tėvų, kai tai yra būtina, prisitaikyti prie kūno pokyčių bręstant lytiškai ir kt.), leidžia vaikui labiau save priimti tokį, koks jis yra, bei pagerina santykių su kitais kokybę. Taip pat lankant psichoanalitiškai orientuotą žaidimo terapiją didėja vaiko psichologinis atsparumas bei kūrybiškumas.
Ar dirbama tik su vaiku, ar įtraukiama ir šeima? Kodėl tėvams svarbu bendradarbiauti su specialistu?
Šiuolaikinė žaidimo terapija neatsiejama nuo darbo su vaiko šeima. Tėvai paprastai yra terapijos užsakovai, nuo pirmo susitikimo su jais, nuo jų atskleistos informacijos apie vaiką, jo problemas, raidą, svarbius gyvenimo pokyčius ar įvykius, tarpusavio santykius šeimoje prasideda psichologo ir tėvų bendradarbiavimas bei priklauso psichoterapijos sėkmė. Vėliau konsultuodamas vaiką psichologas reguliariai susitinka su vaiko šeima, t. y., tėvais arba globėjais. Išlaikydamas konfidencialumą psichologas kaip vertėjas išverčia vaiko žaidimo kalbą į suprantamą tėvams – pasidalina, kaip vaikas jaučiasi, ko jam trūksta šeimoje, kad jis galėtų sėkmingai vystytis. Tokiu būdu yra inicijuojami pokyčiai šeimoje. Tėvų bendradarbiavimas su psichologu taip pat yra labai svarbus, nes kai kuriais atvejais vaiko elgesio pablogėjimas yra susijęs su jo terapijoje daroma pažanga. Pavyzdžiui, atsiradęs atsikalbinėjimas gali būti labai svarbus žingsnis link geresnio fizinės agresijos valdymo. Esant tokioms situacijoms tėvams gali atrodyti, kad terapija kenkia jų vaikui ir kyla tikimybė, kad jie ją nutrauks. Psichologas siekia padėti ne tik vaikui, bet ir tėvams, kuriuos ne tik supažindina su esama vaiko situacija, moko, kaip geriau atlikti tėvų vaidmenį, tačiau teikia emocinę paramą, palaikymą, stengiasi įsijausti ir į jų poziciją bei suprasti, motyvuoja teigiamiems pokyčiams šeimoje.
Kaip pasiruošti ir paruošti vaiką žaidimo terapijai?
Pirmas susitikimas vyksta be vaiko, geriausia, kai į jį atvyksta abu tėvai. Kartais tėvams yra lengviau papasakoti apie vaiką, kai prieš susitikimą jie peržiūri vaiko ligos istoriją. Jei vaikui diagnozuotas sutrikimas, naudinga atsinešti gydytojų ir kitų specialistų išrašus bei rekomendacijas. Kaip paruošti patį vaiką pirmai konsultacijai, kaip kalbėtis su vaiku apie psichologą, tėvai supažindinami susitikus. Taip pat šio susitikimo numatomas žaidimo terapijos pobūdis, išsikeliamas tikslas, susitariama dėl konsultacijų su vaiku ir tėvais dažnumo, pasidalinama atsakomybėmis.
Jei kylą klausimų ar norite kreiptis, rašykite el. paštu donata.gintalaite@gmail.com arba skambinkite kontaktuose nurodytu telefonu.
Straipsnyje naudotos literatūros sąrašą rasite čia.