Kas yra psichoanalizė?
Remiantis Tarptautinės psichoanalizės asociacijos (angl. International Psychoanalysis Association) apibrėžimu, psichoanalizė yra teorija apie žmogaus psichiką bei praktinis terapinis metodas. Galima išskirti kelias psichoanalizės taikymo sritis:
- teorija, paaiškinanti, kaip veikia psichika;
- psichikos tyrimo metodas;
- psichinių sutrikimų gydymo metodas;
- kultūros, politikos, meno ir kitų svarbių visuomenės fenomenų interpretavimo būdas.
Teorija buvo sukurta S. Freud, kuris iš pradžių šį metodą naudojo psichinių sutrikimų bei neurozių tyrimui ir gydymui, o vėliau pradėjo tyrinėti įprastus psichikos reiškinius, tokius kaip sapnus, apsirikimus, vaikų seksualumą, humorą. Norėdamas padėti nuo psichinių sutrikimų kenčiantiems žmonėms S. Freud išbandė hipnozės ir katarsio metodus, tačiau vėliau šių gydymo priemonių atsisakė, visą dėmesį skirdamas laisvosioms asociacijoms ir perkėlimui. Pagrindinė psichinių sutrikimų priežastis, pasak S. Freud, yra vidiniai konfliktai, kurių žmogus nėra įsisąmoninęs. Su šiais konfliktais stiprus žmogaus ego gali susidoroti, tačiau, jei jis dėl neigiamo vaikystės patyrimo gana silpnas, tada prasideda rimtos problemos. Psichoanalizės metodas, besiremdamas laisvosiomis asociacijomis kaip pagrindine taisykle, suteikia žmogui įžvalgą apie tikruosius jo jausmus, mintis, norus, baimes, vidinius prieštaravimus. Ši įžvalga padeda spręsti vidinius konfliktus. Šiuolaikinė psichoanalizė skiriasi nuo tos, kuria užsiiminėjo pats S.Freud, nes labiau pabrėžiama ryšio su analitiku svarba, pripažįstama, kad naujai užsimezgę ir žmogaus emocinius poreikius labiau patenkinantys santykiai su specialistu suteikia žmogui jo asmenybę auginantį emocinį patyrimą. Psichikos problemų vystymuisi akcentuojamas ne tik neigiamas patyrimas Edipiniame periode, bet ir ankstyvajame – kūdikystėje. Vystantis psichoanalizei daugelio šios srities mokslininkų požiūriai išsiskyrė, todėl jie kūrė savitas psichoanalizės mokyklas: Ego psichologijos, Objektų ryšių, Klein teorijos, Savasties psichologijos, Lacano, Prisirišimo ir kt.
Kokią praktinę naudą psichoanalizė gali duoti žmogui?
Psichoanalizės metodas gali padėti įveikti daugelį psichikos sutrikimų: nerimo, depresijos, obsesinį – kompulsinį, hipochondriją ir kt. Bet ne tik tai. Dažnai į psichoanalitikus kreipiasi žmonės, kurie nesiskundžia jokiais psichiniais sutrikimais, tačiau nuolat įsivelia į juos skaudinančius santykius arba niekaip jų nesukuria, kurie nuolat susipyksta su savo viršininkais ar draugais, bendradarbiais ir niekaip negali suprasti, kodėl taip atsitinka, tie, kurie griauna arba užkerta kelią savo sėkmingumui karjeros srityje, taip pat tie, kurie nuolat be aiškios realios priežasties jaučia nerimą, liūdesį, daug sau ką draudžia, jaučiasi susikaustę ir negyvena taip, kaip iš tiesų norėtų. Šis metodas leidžia išsiaiškinti šių, minėtų, pasikartojimų priežastis, geriau suprasti savo tikruosius norus, mintis, jausmus, labiau įsiklausyti į save bei palaipsniui išsivaduoti iš šio žmogų kankinančio užburto rato. Ilgesnį laiką lankantys psichoanalizę ar ją baigę žmonės pasijunta laisvesni gyvenime, nes jų taip stipriai nebevaržo gynybiniai mechanizmai ir psichikos prieštaringumas, išlaisvėja jų kūrybiškumas, jie gali labiau atskleisti savo asmenybės potencialą, tampa labiau sąmoningesni. Taip pat žmogus įgyja naują gebėjimą – išmoksta analizuoti savo psichiką ir gali pats sau padėti (žmogus žino, kad žino), tokiu būdu jis geriau supranta ir kitus asmenis, jų poreikius. Šiuo pastaruoju aspektu psichoanalizė labiausiai skiriasi nuo psichoanalitinės psichoterapijos, kurį žmogų tik išlaisvina nuo kančios bei nesuteikia tokio gilaus lygmens savęs pažinimo.
Kaip vyksta psichoanalizės seansai?
Psichoanalizės seansai vyksta psichoanalizės specialisto kabinete, paprastai toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Klientas guli ant kušetės, specialistas sėdi už jo galvos. Taigi seansų metu žmogus psichoanalitiko nemato. Šios sąlygos reikalingos kad klientas galėtų atsipalaiduoti negalvodamas apie specialisto reakcijas, regresuoti iki atitinkamo lygio bei laisvai asocijuoti. Tokiu būdu yra tyrinėjama kliento pasąmonė. Seansų metu daug dėmesio skiriama „čia ir dabar“ vykstantiems psichiniams procesams („čia ir dabar“ yra taip pat svarbu kaip ir „ten ir tada“ (t. y., žmogaus patyrimas praeityje, vaikystėje)). Analizuojami kliento sapnai.
Psichoanalizės seansai yra dažni, vyksta paprastai 4 kartus per savaitę. Vieno seanso trukmė – 45 – 50 min.
Kas yra laisvosios asociacijos?
Paprastai būtų galima pasakyti, kad laisvosios asociacijos yra būdas tirti žmogaus pasąmonę. Pirmasis laisvąsias asociacijas pradėjo tyrinėti W. Wundtas. S. Freud pritaikė šį metodą analizei pastebėjęs, kad asocijuojant apie įvairius sapnų vaizdinius galima atskleisti slaptąsias sapno mintis, t. y., jį išanalizuoti. Laisvosios asociacijos yra pagrindinis metodas, taikomas psichoanalizės proceso metu. Kaip tai praktiškai atrodo? Psichoanalitikas klientą gulintį ant kušetės paskatina kalbėti viską, kas tuo metu jam „šauna į galvą“, prašoma nieko neslėpti net iš pažiūros kvailų, nemalonių, gėdingų ar nereikšmingų dalykų. Laisvai asocijuojant atsiskleidžia kliento pasąmonė (t.y., maža dalis jos), ją naudodamas interpretavimo techniką žmogui padeda pažinti psichoanalitikas.
Kas yra perkėlimas?
Perkėlimo mechanizmą būtų galima apibrėžti kaip jausmų, nuostatų, lūkesčių, norų svarbiausiems žmogui asmenimis, t.y., tėvams, perkėlimą į analitiką. Šis procesas yra pasąmoninis. Perkėlimas suteikia galimybę tyrinėti žmogaus santykius su pirminiais objektais, pažinti dėl tų santykių susiformavusius vidinius darbinius modelius, kurie įtakoja dabartinį jo gyvenimą. Perkėlimo interpretavimui psichoanalizėje yra skiriama daug dėmesio.
Kas gali taikyti psichoanalizės metodą?
Psichoanalitikus rengia Tarptautinės psichoanalizės asociacijos (toliau- TPA), 1910 m. įkurtos paties S. Freud, pripažintos organizacijos. Lietuvoje šią asociaciją atstovauja Vilniaus psichoanalitikų draugija. Klinikinės psichoanalizės mokymo programa trunka 5 metus, sudaryta iš teorinių studijų apie psichoanalizės teoriją, psichoanalizės technikos ypatybes, atvejus (iš viso 1173 ak. val.); asmeninio patyrimo, kai kandidatas pats lanko mokomąją asmeninę analizę (minimali apimtis – 600 ak. val.); prižiūrimosios analizės, kai kandidatai prižiūrimi TPA pripažintų analitikų patys taiko psichoanalizės metodą (praktinio darbo minimumas – 600 ak. val., supervizijoms – 160 ak. val.).Psichoanalize užsiimti tikrieji TPA nariai bei TPA psichoanalizės kandidatai, prižiūrimi TPA pripažintų psichoanalizės mokytojų, po pirmo studijų kurso.
Ar psichoanalizė tinka visiems?
Psichoanalizė yra giliausias ir intensyviausias psichoterapinis metodas, dėl šių priežasčių jis iš žmogaus pareikalauja daug pastangų, ryžto, laiko ir materialių sąnaudų. Ar šis metodas yra tinkamiausias būdas konkrečiam žmogui padėti, nustatoma pirmų susitikimų metu. Jų paprastai būna 4. Šių susitikimų metu specialistas siekia žmogų geriau pažinti, todėl paprastai klausinėja apie jo gyvenimą, stengiasi išsiaiškinti jo lūkesčius bei motyvaciją psichoanalizei, o besikreipiantis žmogus išsiaiškina ir nusprendžia, ar pasirinktas specialistas jam tinka. Psichoanalizė pradedama bendru sutarimu.
Jeigu kyla klausimų ar norite kreiptis, rašykite el.p. donata.gintalaite@gmail.com arba skambinkite kontaktuose nurodytu telefonu.
Straipsnyje naudotos literatūros sąrašą rasite čia.