Psichologinis suaugusiųjų konsultavimas

Psichologinį konsultavimą apibendrintai galima apibrėžti, kaip tinkamą išsilavinimą (psichologijos magistro laipsnį) turinčio specialisto psichologijos mokslo žinių ir konsultavimo procedūrų taikymą žmogui, siekiant padėti išmokti konstruktyviai spręsti gyvenime iškylančias problemas, priimti naudingus arba būtinus sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos, užmegzti ryšius su kitais žmonėmis ir juos išlaikyti bei padėti realizuoti asmenybės potencialą.

Psichologinis konsultavimas paprastai vyksta 1 kartą per savaitę. Kai kuriais atvejai su klientu iš anksto susitariama dėl bendros psichologinio konsultavimo trukmės.

Psichologinės problemos ir sunkumai, kuriuos padeda spręsti medicinos psichologas:

  • emocinės problemos (įvairios fobijos, nerimas, pažeminta nuotaika ir kt.);
  • elgesio problemos (savikontrolės problemos, agresyvus elgesys, sveikatą žalojantis elgesys ir kt.);
  • bendravimo, santykių problemos (tėvų su vaikais bendravimo problemos, porų bendravimo problemos, santykių su bendradarbiais problemos ir kt.);
  • su adaptacija naujoje aplinkoje susijusios problemos;
  • krizinės situacijos (įvairios netektys, kiti nemalonūs pokyčiai);
  • psichosomatiniai susirgimai (galvos, nugaros skausmai, pykinimas, alerginiai išbėrimai ir kt.).

Psichologinis vaikų konsultavimas

Vaikų konsultavimas šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Atsižvelgiant į vaikų amžių, diagnostikai ir terapijai yra naudojamas žaidimo terapijos metodas. Taip pat stengiamasi pakeisti vaiko artimiausią aplinką – paprastai intensyviai bendradarbiaujama su šeima ir siekiama pokyčių jos aplinkoje.

Dažniausiai su vaiku susitinkama 1 kartą savaitėje, o su tėvais – kas mėnesį.

Psichoterapija

Psichoterapija ir psichologinis konsultavimas yra glaudžiai susijusios sritys. Medicinos psichologas paprastai dirba su psichikos sutrikimų kamuojamais žmonėmis ir taiko terapines procedūras – betarpišką bendravimą, padrąsinimą, paramą, interpretaciją ir kt., tačiau jei jis nėra baigęs psichoterapeutų rengimo programos, psichoterapeutu vadintis negali. Psichoterapiją, remiantis APA*, galime apibrėžti, kaip bet kurios psichologijos mokyklos terapiją, taikomą gydyti psichikos sutrikimams, keičiant žmogui kenkiantį elgesį, mintis, suvokimą, emocijas, susijusias su konkrečiais psichiniais sutrikimais.

Psichoanalitinė psichoterapija ne tik gydo psichinius sutrikimus ar padeda spręsti psichologines problemas, bet ir suteikia galimybę žmogui geriau save pažinti, suprasti, kodėl  vienokiose ar kitokiose situacijose elgiamasi ir jaučiamasi savaip. Dirbant šiuo metodu su klientu susitariama dėl terapijos pobūdžio, tikslų, intensyvumo, pasidalinama atsakomybėmis, tačiau nenumatoma tiksli terapijos trukmė.

Psichoterapija paprastai vyksta 1 – 2 kartus per savaitę.

Psichoanalizė

Psichoanalizė yra intensyvesnis, atskleidžiantis daugiau pasąmoninio turinio bei leidžiantis giliau save pažinti metodas, lyginant su psichoanalitinė psichoterapija.

Psichoanalizės seansai paprastai vyksta 4 kartus per savaitę.

Apie psichoanalizę plačiau skaitykite tinklalapio skiltyje „Psichoanalizė“.

 

 

*APA – Amerikos psichologų asociacija.